Medinių statinių gimimo istorija

Nuo seniausių laikų vynas ir konjakas buvo brandinami medinėse statinėse, kurių gamybos technologija buvo laikoma paslaptyje.

Šiandien didelio dydžio statinės turi ąžuolo kamščius, patogų stovą ir kraną.

Archeologiniai kasinėjimai parodė, kad medinės statinės buvo pradėtos gaminti labai seniai, dar prieš prasidedant mūsų erai. Jau tuomet žmonės įsitikino, kad medinės statinės turi ypatingų savybių. Jos buvo stipresnės, negu keramikiniai ir moliniai indai, ir tarnavo ilgiau. Be to, alkoholinių gėrimų skonis medinėse statinėse keitėsi – jie darėsi skanesni.

Jeigu laikysimės technologijos gamindami medines statines, jos tarnaus žymiai ilgiau.

Mūsų specialistai laikosi visų sukurtų technologijų ir pasitelkia gamybos paslaptis gamindami medines statines iš ąžuolo.

Ąžuolo statinių gamyba

Siekiant išsaugoti unikalų vyno ir konjako skonį, statinių gamybai naudojame paprastąjį ąžuolą

Prieš pradedant medinės statinės gamybą, reikia pasirinkti kokybišką medžiagą: seno, ne jaunesnio kaip 80 m. ąžuolo kamieną. Mediena ruošiama tik žiemą. Kamienai ne iš karto naudojami gamybai. Iš pradžių medis paliekamas išdžiūti (džiovinimas trunka nuo 2,5 iki 3 metų), o vėliau kamienas supjaustomas į norimo ilgio gabalus išilgai pluošto.

Tuomet, naudojant aukštos kokybės įrangą, gaminami šulai, kurie yra visų statinių pagrindas. Šulai yra originalios formos: galuose šulai siauresni ir storesni, negu per vidurį – taip statinė įgauna lenktą formą. Gauti ruošiniai tris savaites džiovinami krosnyje.

Tam, kad būtų išvengta produkto nutekėjimo ir kad alkoholis mažiau išgaruotų brandinant produktą, naudojamas radialinis šulo pjūvis.

Kitame statinių gamybos etape surenkamas rėmas iš darbinių lankų. Lankas pritvirtinamas prie šulų, pastatytų reikiamu atstumu. Paprastai naudojami trys šulai. Vėliau į tarpus tarp šulų įstato dar tris šulus, kaip įmanoma labiau juos prispaudžiant. Pagrindinis lankas nuleidžiamas žemyn, tuo pačiu metu pridedamas vidurinis lankas, o vėliau nuimami veržtuvai ir uždedamas paskutinis lankas.

Gamybos procesui naudojamas metalinis trosas, kuris leidžia suspausti šulus ir išvengti net minimalių plyšių.

Tam, kad statinė būtų hermetiška, nepraleistų oro, viduje užkuriama ugnis. Šiame etape prie statinės dar nėra pritvirtintas dugnas.

Statinės vidus deginamas ne mažiau kaip pusę valandos.

Kai kurių statinių vidus deginamas naudojant pjuvenas. Apdegusi mediena įgyja gražią auksinę spalvą.

Paskutiniame etape įdedami statinių dugnai, pagaminti iš tų pačių šulų, labai lygių ir tinkančių vienas kitam pagal formą. Toliau statinė yra poliruojama, uždedami nuolatiniai lankai, pagaminti iš 2 mm storio cinkuoto arba nerūdijančio plieno. Išbaigtos statinės supakuojamos į susitraukiančią plėvelę, siekiant užtikrinti krovinio saugumą transportuojant. Taip pat prekė atrodo, kai pasiekia galutinį vartotoją.

Mes naudojame pirmarūšę medžiagą iš kelių miškininkystės įmonių, esančių Čerkasų ir Kirovohrado srityse. Mūsų patirtis rodo, kad medžiaga, gabenama iš kitų vietų, nelabai tinka dėl jos kokybės.

Visos statinės deginamos vidutine atvira liepsna. Kiti gaminiai nedeginami, kadangi deginimas yra tik lenktų gaminių surinkimo technologija, ne daugiau. Įšilęs šulas tampa lankstesnis ir netrūkinėja lenkiamas, kai surenkama statinė. Gėrimų ar sūdytų produktų skoniui įtakos turi taninai, visiškai nesusiję su deginimu.

3-10 l tūrio vyno statinių sienelių storis – 13 mm. Puodelių ir samčių sienelės storis – 12 mm. Visų kitų gaminių (iki 80 l tūrio) sienelės storis – 16 mm. 100 l tūrio (ir daugiau) gaminių sienelių storis – 19 mm. Visų gaminių dugno šulų storis – nuo 18 iki 20 mm.